pilnakojis

pilnakõjis, -ė adj. (2) neišduobtomis nagomis (apie arklį): Pilnakõjo arklio yr pleikatos pusnagos, sunku segti Ggr. Pilnakõjuo arkliuo kalvis sega išverstą pasagą Ggr. Pilnakõjis arklys nekaustytas nepaeina Lk. Su pilnakojù arkliu kelį nevažiuosi Šts.